by elektrikas » 2009 04 19 Sun 19:56:08
Sveiki Linksmojo kvartalo II etapo gyventojai.
Noriu pasidalinti mintimis apie mūsų bendrą gyvenimą.
Likimas suvedė mus bendram gyvenimui mūsų kvartale, vienam name, vienoj laiptineje. Turbūt visi mes pirkdami butus svajojom apie geresni, gražesni, ramesni gyvenimą naujam bute. Deja ne viskas nutiko kaip planavom. Luidas niekaip negali užbaigti darbų, pastatuose daug broko, nepilnai sutvarkyta aplinka ir t.t.
Tačiau noriu pakalbėti ne apie Luidą o apie mus ir mūsų gyvenimo kultūra ( tiesa sakant apie jos nebuvimą ).
Pradėsim nuo to kad grįžom vakare namo ir turim kažkur pastatyti automobili. Daugelis iš mūsų nebijo užvažiuoti ant pernai pasėtos žolės, išlipus iš mašinos užminti ant krūmu, esančiu prie mūsų namų. Mes galim drąsiai užstatyti priejima prie laiptines, mums taip yra patogu ir visai nesvarbu kad taip pasielgus nebetelpa vaikiškas vežimėlis, žmonės negali įnešti nusipirktų baldų, ir mums ko gero atrodo kad mūsų mašina puošia iejima į mūsų namą.
Pastatėm mašiną, prieš einant namo parūkom, buvo sunki darbo diena, norisi atsipalaiduoti, nuorūka numetam prie iejimo į namą, atidarom duris ir einam prie pašto dėžutes. Pašto dėžutėje kaip visada pilna reklaminių bukletų, metam juos ant grindų čia pat lifto hole. Išsikvečiam lifta ir kylam namo, prieš išlipant spjaunam ant lifto grindų, juk niekas nemato.
Štai mes jau ir namuose. Pavalgom, pažiūrim televizorių , atsipalaiduojam. Prie durų laukia ištikimas keturkojis draugas, visą dieną buvo namuose, reikia jį išvesti į lauka. Pasiimam šiukšlių maišą, pakeliui galima išnešti. Išėjom iš namo, keturkojis draugas prie pat namu ant žolytes palieka išmatų krūvelę, kaip tik toj vietoj kur megsta žaisti vaikai. Iki požeminio šiukšlių bunkerio mums ne pakeliui, tad šiukšles metam į statybinių atliekų konteinerį, kur jos skleis gaivų pavasarišką aromatą.
Grįžtam namo, prieš miegą išeinam į balkoną parūkyti. Pasigirdo stojančio automobilio garsas, išlipo keli neblaivus kaimynai , rankose laiko alaus skardines, kurį laiką garsiai šneka, geria alų, galiausiai numeta tuščias skardines ir eina namo. Laikas eiti miegoti, nuorūkos skrenda žemyn ant kaiminų mašinos, nukrenta ant stogo, nuslysta ant kapoto….
Maždaug toks galėtu būti vienas gyvenančio mūsų kvartale piliečio vakaras.
Nieko baisaus jei toks pilietis būtų vienas, bet jų daug ir jų veiklos “rezultatai “ akivaizdūs. Mūsų namai ir aplinka aplink jų tampa panaši į išvietė. Baisiausia tai kad mes save laikom civilizuotom būtybėm, mes mėgstam pasijuokti iš kitų. Tačiau nematom ką darom patys sau, juk viskas aplinkui mūsų kvartale pastatyta už mūsų pačių pinigus. Mes pjaunam šaka ant kurios sėdim.